Lietuvybės puoselėjimas užsienyje be žiniasklaidos yra sunkiai įmanomas, teigė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius 2009 m. lapkričio 19 dieną Užsienio reikalų ministerijoje (URM) surengtoje diskusijoje, kurioje buvo aptartos užsienio lietuvių žiniasklaidos problemos ir raidos perspektyvos, interneto panaudojimas ir žiniasklaidos misija telkiant lietuvius užsienyje.

Pasak Š. Adomavičiaus, URM, nuo kitų metų perimanti ryšių su išeivija palaikymo funkcijas, kviečia užsienio lietuvių žiniasklaidos atstovus bendradarbiauti, dalintis patarimais ir pagalba skleidžiant lietuvišką žodį pasaulyje.

Viceministras pabrėžė, kad lietuviška žiniasklaida užsienyje gyvenantiems tautiečiams reikalinga ne vien dėl aktualios praktinės informacijos apie gyvenimą kitoje šalyje platinimo – ji padeda įveikti susvetimėjimą ir padeda užmegzti ryšį su bendruomene.

Diskusijoje dalyvavo užsienio lietuvių žiniasklaidos, Lietuvos akademinės bendruomenės, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Lietuvos žiniasklaidos atstovai.

Renginyje buvo kalbama apie problemas, su kuriomis susiduria užsienio lietuvių žiniasklaida, jos vaidmenį palaikant lietuviškumą užsienyje ir telkiant po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.

Pasaulio lietuviams skirtos naujienų svetainės Lietuviams.com vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitė teigė, kad užsienio lietuvių žiniasklaida yra ir buvimo šalies, ir lietuviškos žiniasklaidos dalis, todėl ji susiduria su tomis pačiomis problemomis ir iššūkiais, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės.

„Kaip jai išgyventi įvairių socialinių tinklų laikais, kaip pateikti kažką naujo? Kaip parašyti, parodyti kažką kita? Kaip jai išsiskirti, atrasti savo kelią? – vardijo užsienio lietuvių ir plačiajai žiniasklaidai kylančius klausimus D. Dokšaitė.

Pasak jos, nors internetas suteikia galimybę bet kurioje pasaulio vietoje skaityti Lietuvos žiniasklaidą, užsienio lietuviams reikalinga atskira erdvė, kurioje jie galėtų pateikti savo matymą ir nuomonę.

Lietuvių išeivijos instituto (LII) direktorius Egidijus Aleksandravičius perspėjo pernelyg nepasikliauti  virtualia erdve, kurioje nors ir įmanoma lengva ir nebrangi komunikacija, ji negali sustabdyti visuomenės susvetimėjimo.

„Daugėjant „blogerių“ panašėjame į elektroninę minią, kurioje visi kalba. Nėra jokio komunikavimo, neatsiranda jokio simbolinio centro, jokių patraukiančių idėjų, kurios mus labiau vienytų, arba sietų“, – sakė LII vadovas.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad žiniasklaida neturi būti dirbtinai palaikoma, ji turi prisitaikyti prie jos auditorijos poreikių.

„Jeigu laikraštis ar radijo laida negali savarankiškai išsilaikyti iš skaitytojų, klausytojų ir rėmėjų, jis turėtų būti pakeičiamas, nes gal jis nėra reikalingas. Visuomet atsiras kiti leidiniai, kurie išsilaikys“, - teigė buvęs Čikagos radijo ,,Margutis“ bendradarbis, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Leonas Narbutis.

Lietuvos Seimo narys Mantas Adomėnas išskyrė žiniasklaidos vaidmenį naikinant vis dar ryškias ribas, skiriančias lietuvius Lietuvoje ir užsienyje, ir suliejant dvi dirbtinai išskirtas bendruomenes į vieną.

„Žiniasklaidos pirmasis uždavinys būtų griauti egzistuojančią neigiamų jausmų sieną. Tai padaryti būtų galima per vieno diskurso kūrimą ir plėtimą“, - sakė politikas.

Anot jo, būtina išryškinti žiniasklaidos atliekamą bendruomenės kūrimo vaidmenį, kuris turėtų būti kryptingai panaudojamas iš Lietuvoje ir pasaulyje esančių lietuvių kuriant vieną bendruomenę.

Seimo nario įsitikinimu, išeivijos naujienos Lietuvos žiniasklaidos priemonėse neturėtų būti atskirtos nuo kitos informacijos, jos turėtų būti „integrali“ Lietuvos žiniasklaidos dalis, išeivija turi aktyviau dalyvauti Lietuvos žiniasklaidoje.

„Perspektyvų sukeitimas žiniasklaidoje, kai Lietuvos žiniasklaida rašo apie išeivius, o išeiviai rašo lietuviams apie save ir Lietuvą, mano supratimu, yra vienas iš svarbesnių uždavinių. Tai galioja ne tik žiniasklaidai, bet ir kultūros plotmei“, – kalbėjo M. Adomėnas.

LII direktorius E. Aleksandravičius vylėsi, kad išeivija į lietuvišką žiniasklaidą įneš kitų šalių žiniasklaidos kultūros elementų.

„Galbūt pasaulio lietuvių žiniasklaida lietuvių rūpesčiu pavers ir tai, kas yra „Washington Post“ skaitytojo rūpestis. Galbūt jos dėka globalaus pasaulio didžiosios problemos taps ir mūsų problemomis“, - sakė E. Aleksandravičius.

Diskusija URM surengta minint Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ šimto metų jubiliejų. Ta proga ministerijoje buvo atidaryta paroda.


URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius, tel. 236 2458

Paskutinė žinia: Emigracijos srautas didėja

Iš Lietuvos šiemet (2009 m.) emigruoja daugiau žmonių nei bet kuriais ankstesniais metais nuo Nepriklausomybės atgavimo, rodo oficiali statistika.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sausio - spalio mėnesiais iš Lietuvos savo išvykimą deklaravo 18 255 asmenys- tai daugiau nei pernai per visus metus, kada savo išvykimą deklaravo 17 tūkstančių Lietuvos gyventojų, ir daugiau nei bet kuriais ankstesniais metais po Nepriklausomybės atgavimo per tą patį laikotarpį.

Iš viso 2008 metais, įskaitant ir nedeklaruotą emigraciją, išvyko 23,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, nurodo Statistikos departamentas.

Pernai daugiausiai lietuvių emigravo į Airiją, taip pat kėlėsi į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, JAV.