Kaip praneša Lietuvos žinių agentūra ELTA, 2009 metais iš Lietuvos emigravo 34,7 tūkst. gyventojų, tai 1,5 karto daugiau negu 2008-aisiais. Tokius duomenis, remdamasis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatais, skelbia Statistikos departamentas.

Per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160 800 šalies gyventojų.
2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gyventojų.
2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo – išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 metais.

Vis daugiau emigruojančių gyventojų deklaruoja išvykimą. 2009 m. išvykimą deklaravo 22 tūkst. (63 proc.) emigrantų, nedeklaravo – 12,7 tūkst. (37 proc.), 2005 m. – deklaravo 15,6 tūkst. (32 proc.) ir nedeklaravo 32,5 tūkst. (68 proc.).

Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70 proc.).

2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 proc. emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 procentai. Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.

Didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, moterys – 40 proc. visų emigrantų, (2008 m. – atitinkamai 49 proc. ir 51 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai (65 proc.) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų buvo netekėjusios, išsituokusios ar našlės (2005 m. – 55 proc.). Maždaug pusė (48 proc.) šio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę (2005 m. – 42 proc.).

Per pastaruosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų amžiaus. 2009 m. penktadalį visų emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 14 proc. – 30–34 metų, apie 13 proc. – 20–24 ir 35–39 metų, 8 proc. – 40–44 metų ir 7 proc. – 45–49 metų amžiaus gy-ventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai per pastaruosius penkerius metus sudarė tik 3–4 proc. visų emigrantų.

Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų amžiaus išvyko mažiau. 2009 m. emigravo 3 tūkst. (9 proc. visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t..y. 300 mažiau negu 2008 m.

Lietuvos Respublikos piliečiai 2009 m. sudarė 75 proc. visų emigrantų (2005 m. – 85 proc.).

Penkerius metus didėjusi imigracija pernai sumažėjo. 2009 m. į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Imigrantų skaičius padidėjo nuo 4,7 tūkst. 2003 m. iki 9,3 tūkst. 2008 m.
2009 m. dauguma – 4,8 tūkst., arba 74 proc. – atvykusiųjų buvo Lietuvos Respublikos pilie-čiai. Per pastaruosius penkerius metus į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 38,9 tūkst. žmonių, iš jų 27,5 tūkst. (71 proc.) Lietuvos Respublikos piliečių ir 11,4 tūkst. (29 proc.) užsieniečių. Daugiau negu pusė (58 proc.) į savo šalį grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo 20-39 metų amžiaus.

Pernai daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,6 tūkst.), Airijos (0,8 tūkst.), Baltarusijos bei Rusijos Federacijos (po 0,6 tūkst.) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (0,5 tūkst.).

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2010 m. gegužės mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 10 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,3 tūkst. mažiau negu balandį. Per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pagrindinė didelio šių metų balandžio–gegužės mėnesiais deklaravusiųjų savo išvykimą skaičiaus priežastis - emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

2010 m. penkių mėnesių duomenimis, nuolat gyventi į Lietuvą vidutiniškai atvyksta kiek daugiau nei 330 žmonių per mėnesį. Per penkis šių metų mėnesius imigravo 1,7 tūkst. žmonių, arba 766 žmonėmis mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.