2010 m. balandžio 16 d. Hüttenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje vyko oficiali mokyklos priestato statybos pradžia. Ceremonijoje dalyvavo mokyklos bendruomenė bei aukšti vietinės vokiečių valdžios atstovai. Ten, kur kitų metų bėgyje iškils naujas, modernus mokyklos priestatas, ceremonijos metu buvo pirmą kartą įbesti devyni kastuvai ir taip oficialiai pradėti statybos darbai. Naujajame dviejų aukštų pastate bus įrengtos erdvios klasės bei moderni gamtos mokslų laboratorija. Projektą vykdo Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorija. 

Į iškilmingą statybos atidarymą susirinkusius svečius nuotaikingais muzikiniais kūriniais sutiko gimnazijos orkestras, vadovaujamas mokytojo Gintaro Ručio. Ceremoniją pradėjo Kuratorijos valdybos pirmininkas Rimas Čuplinskas, svečius pasveikino Vasario 16-osios gimnayijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, sveikinimo kalbą tarė LR garbės konsulas Achimas Naumannas, Bergstrassės apskrities viršininkas Matthias Wilkes, Lampertheimo miesto meras Erichas Maieris, Hüttenfeldo miestelio seniūnas Waltheris Schmittas bei kiti svečiai. „Ši gimnazija ilgus metus buvo lietuvybės švyturys Vakarų Europoje ir puoselėjo ypatingą, kovotojos už laisvę dvasią. Ši dvasia čia juntamai sklinda iki šių dienų, šiandien čia ja gyvena jaunieji, laisvi Europos piliečiai. Didžiuojamės turėdami tokią ypatingą gimnaziją mūsų regione,“ – sakė Matthias Wilkes

.Po Gimnazijos kapeliono Jono Dėdino palaiminimo ir bendros maldos, mokyklos vadovybė, statybų vykdytojai bei svarbiausi rėmėjai į žemę įbedė kastuvus, simboliškai paženklindami vietą mokyklos priestato pamatams. „Šiandien mūsų gimnazijai džiugi diena. Dėdami pamatą mokyklos priestatui ne tik suteikiame savo mokiniams geresnes sąlygas mokytis ir tobulėti, bet ir dedame kertinį akmenį šios gimnazijos ateičiai“, sakė mokyklos direktorė dr. Bronė Narkevičienė.  Po oficialaus atidarymo mokyklos svečiams buvo suteikta galimybė apžiūrėti gimnaziją, šventinio priėmimo metu Rennhofo pilies salėje buvo detaliau pristatytas statybų projektas bei besidomintiems suteikta išsamesnė informacija. Statyba bus pradėta pirmadienį, balandžio 19 d. Tikimasi, jog darbai bus įgyvendinti per vienerius metus, taigi mokyklos pastatu mokiniai galės naudotis jau nuo 2011/2012 mokslo metų. Pirmajame 356 kv. m. bendro ploto pastato aukšte bus įrengtos dvi erdvios klasės bei mažesnė patalpa mokymosi reikmėms, antrasis aukštas bus skirtas 75 kv. m. ploto gamtos mokslų kabinetui bei patalpoms biologijos, chemijos, fizikos ir informatikos mokymo priemonėms laikyti.

Vokietiją užklupus finansinei krizei, valstybės vyriausybė priėmė milijardinį ekonomikos skati-nimo planą, pagal kurį visų pirma skiria pinigus investicijoms į mokyklų bei aukštųjų mokymo įstaigų išlaikymą ir plėtrą. Įsigaliojus šiai programai, Vasario 16-osios gimnazijai buvo skirti 205.000 eurų (apie 700.000 Lt). Kuratorija nusprendė šiuos pinigus investuoti į ilgai brandintą projektą – mokyklos priestato statybas. „Hesseno žemės skirta suma sudarė solidų projekto įgyvendinimo pagrindą, tačiau lėšų trūko. Nepaisant didelės rizikos, visgi ryžtasi žengti šį Gimnazijai gyvybiškai svarbų žingsnį. Nevykdant šio projekto būtų rizikuota gimnazijos, kaip Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos, statusu,“ – sakė Kuratorijos valdybos pirmininkas Čuplinskas. Dabartinio klasių pastato plėtra buvo reikalinga dėl dviejų priežasčių – gimnazija vis dar naudojasi po 1984 m. kilusio Rennhofo pilies gaisro laikinai pastatytu ir mokyklos reikmėms nepritaikytu mediniu mokyklos pastatu (baraku), o mokyklos pastate įrengti gamtos mokslų kabinetai ne-beatitinka reikalavimų, tuo sukeldami grėsmę prarasti Vokietijos valstybinį pripažinimą ir tuo pačiu didžiausią gimnazijos finansinį šaltinį. Naujas klasių pastatas išspręs abi šias problemas.  Kuratorijos duomenimis, bendra priestato statybų ir įrengimo suma sieks vieną milijoną eurų (apie 3,5 mln. litų). Sutelktų gimnazijos vadovybės bei Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) pastangų dėka iš Bergstrassės apskrities valdžios šio projekto įgyvendinimui pavyko gauti pusės milijono eurų (1,7 mln. litų) lengvatinę ilgalaikę paskolą. Iš Lampertheimo miesto (kurio dalyje Hüttenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija) taip pat tikimasi sulaukti 100.000 eurų (350.000 Lt) paramos. „Ši dosni valstybinė parama išreiškia ne tik Vokietijos solidarumą lietuvių gimnazijai, bet per ją, kaip lietuvybės simbolį Vakarų Europoje, ir pačiai Lietuvai šiuo jai ekonomiškai itin sunkiu laikotarpiu,“ – įsitikinęs kuratorijos pirmininkas.

Likusiems 200.000 eurų surinkti kuratorija inicijavo akciją „Nutieskime kelią į Gimnazijos ateitį!“, kurioje dalyvaudami gimnazijos draugai ir rėmėjai gali įsigyti plytą, simboliškai įvertintą 200 arba 1000 eurų. Plytomis su išgraviruotais pirkėjų įrašais bus išklotas kelias į naują mokyklos pastatą. Lig šiol per šią akciją buvo surinkta daugiau kaip 17.000 eurų (apie 60.000 lt). „Vasario 16-osios gimnazija, Romuvos pilis bei visos šioje lietuviškumo salelėje įsteigtos organizacijos visuomet tarnavo, tarnauja ir tarnaus Lietuvai, jos reprezentacijai ir gerovei. Mes džiaugiamės, jog ne tik tautiečiai visame pasaulyje, bet ir Vokietija geranoriškai palaiko mūsų sumanymus ir finansiškai prisideda prie jų vykdymo. Šis projektas gimnazijai buvo neišvengiamas, tačiau jį remti sunkmetį išgyvenanti Lietuva tiesiog nebūtų išgalėjusi. Ši Vokietijos parama – tai tarpusavio solidarumo ir geranoriškumo įrodymas“ – projekto paramą vertina VLB pirmininkas A. Šiugždinis. 

Vasario 16-osios gimnazija didžiąja dalimi finansuojama Vokietijos Hesseno žemės švietimo ministerijos. Dalį lėšų skiria Bergstrassės apskritis, įvairios institucijos, fondai, privatūs asmenys. Lietuvos parama gimnazijai sudaro apie 15 % egzistencijos užtikrinimui reikalingų lėšų. Nepaisant šios vienkartinės Vokietijos paramos statybų projektui, Lietuvos parama gimnazijai yra gyvybiškai svarbi ir be jos ji neišsilaikytų. Lietuvos valstybės pinigai naudojami lietuviškų bendrabučių išlaikymui bei lietuviško švietimo programos įgyvendinimui.

Vasario 16-osios gimnazijos informacija

Iš gimnazijos istorijos

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiau kaip 75.000 lietuvių pasitraukus į Vakarų Vokietiją, čia buvo vystoma plati kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos švietimo įstaigos. 1948  m. Vokietijoje veikė net 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos.

Prasidėjus Vokietijoje gyvenusių lietuvių emigracijai į užjūrį, dėl vis mažėjančio mokinių skaičiaus jas imta uždaryti. Vasario 16-osios gimnazija – vienintelė išlikusi ir iki šių dienų nenutrūkstamai gyvuojanti tokio profilio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje, diegianti savo mokiniams europietiškas ir demokratiškas vertybes.  Lietuviškoji Vasario 16-osios gimnazija su bendrabučiu buvo įkurta 1950 m. Diepholzo miesto kareivinėse. Į netoli Frankfurto prie Maino esantį Hüttenfeldo miestelį ji buvo perkelta 1954 m. sausį, kuomet tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva Vokietijos LB čia įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi.  Didelės viso pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija buvo intensyviai remontuojama, tobulinama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatytas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. Po 1984 m. kilusio gaisro rekonstruktuotoje pilyje įkurta gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, lietuviška koplyčia.

1999 m. mokyklai buvo suteiktas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas. Dėl to lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai moksleiviai, o gimnazijos brandos atestatas pripažįstamas visuose Europos ir pasaulio universitetuose bei aukštosiose mokyklose. 

Vasario 16-osios gimnazijos vaidmuo lietuvių tautos istorijoje itin reikšmingas – karo pabėgėlių laikais bei dešimtmečius besitęsusiu po pasaulį išblaškytos išeivijos laikotarpiu gimnazija teikė prieglobstį lietuvių kilmės vaikams iš viso pasaulio ir skatino juos išlaikyti ir puoselėti savąją kalbą ir kultūrą; Atgimimo, Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atgavimo epochoje Hüttenfeldas tapo neoficialia Lietuvos atstovybe laisvame pasaulyje; Šiandien mokykla duris atveria naujųjų emigrantų vaikams, norintiems be valstybinėms vokiškoms gimnazijoms nustatytos mokymo programos mokytis lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos bei užsiimti plačia lietuviška veikla. Į užsienį išvykusių lietuvių vaikams gimnazija suteikia sąlygas puikiai išmokti kelias užsienio kalbas, nepamirštant gimtosios, pažinti Vakarų Europos kultūras, puoselėjant savąją bei subręsti tolerantiškais Europos piliečiais, dirbančiais tėvynės labui. 

Gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, pagrindinė dėstomoji kalba yra vokiečių. Jaunesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba, o vyresniems, šalia vokiškoms gimnazijoms įprastų mokomųjų dalykų, suteikiama galimybė lankyti lietuvių kalba dėstomas lietuvių kalbos, literatūros bei Lietuvos istorijos pamokas. Atvykusiems į gimnaziją vaikams, neturintiems pakankamai vokiečių arba lietuvių kalbos žinių, siūlomi intensyvūs kalbos kursai. Kiekvienais mokslo metais į gimnaziją kviečiami atvykti lietuvių kilmės mokiniai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, norintys išmokti ar prisiminti gimtąją senelių ar prosenelių kalbą bei išmokti vokiškai, susipažinti su lietuviška ir vokiška kultūra bei papročiais. Baigę mokyklą savo šalyje, čia mokiniai dažniausiai praleidžia vienerius metus.

Dėl mokyklos geografinės padėties bei unikalaus profilio, Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai dažnai tampa simboliniais Lietuvos ambasadoriais Europoje. Rennhofo pilis vis dažniau tampa susitikimo vieta politikams, diplomatams, mokslininkams ir menininkams iš Lietuvos ir Vokietijos, bene kiekvieną savaitgalį čia vyksta įvairūs renginiai, koncertai ar susitikimai. Lankydami tautinių šokių ansamblį, gimnazijos chorą ir orkestrą bei bendradarbiaudami su Rennhofo pilyje įsikūrusia Vokietijos lietuvių bendruomene, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga, Lietuvių kultūros institutu ir Europos lietuvių kultūros centru, mokiniai ne tik gimnazijoje, bet ir visoje Vokietijoje bei už jos ribų šokiu ir daina reprezentuoja Lietuvą, dalyvauja įvairaus masto politiniuose, kultūriniuose ir meniniuose projektuose. 

Nuo 2009 metų rugsėjo Vasario 16-osios gimnazijai vadovauja į Vokietiją iš Kauno atvykusi dr. Bronė Narkevičienė. Aukštai vertinama pedagogė po studijų dirbo matematikos mokytoja Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, apgynusi socialinių (edukologija) mokslų daktarės diser-taciją, tapo šio universiteto docente. Lietuvoje ji vadovavo jos pačios ir Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ 2004 m. įkurtai „Nacionalinei moksleivių akademijai“, skirtai gabių Lietuvos vaikų ugdymui.