„
Draugystės tiltas“ jungė Europos lituanistines mokyklas
 

Praėjusį savaitgalį Vokietijoje, Hüttenfelde esančiame Rennhofo pilies parke - improvizuotos Žalgirio mūšio kovos, diskusijos apie lietuvių tautinę tapatybę, lituanistinį ugdymą užsienyje bei žaidžiančių moksleivių klegesys ir juokas. Jau šeštą kartą lietuviškų savaitgalinių mokyklėlių bendruomenės rinkosi į „Draugystės tilto“ šventę.

Renginio idėja gimė Švedijoje, kur pirmasis lituanistinių mokyklų sąskrydis vyko 2005 metais, Stokholmo „Saulės“ lituanistinėje mokykloje. Praėjusių metų šventė vyko Jungtinėje Karalystėje, o šiais metais antrąkart atkeliavo į Vokietiją. Čia jau 2007 metais buvo organizuotas trečiasis „Draugystės tilto“ sąskrydis. Vokietijos lietuvių bendruomenė, įsikūrusi Romuvos sodyboje, Rennhofo pilyje, šalia kurios ir Vasario 16-osios gimnazija bei erdvus parkas, neleido žlugti šiai šventei ir tęsė „Draugystės tilto“ tradiciją.

Pagrindinis sambūrio tikslas – aptarti užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų (ir vaikų iš mišrių šeimų) švietimo aktualijas, pasidalyti pedagoginio darbo patirtimi, plėtoti Europos šalių lietuvių bendruomenių ryšius, inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus.

 

Renginį organizavo aktyvūs Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai, lituanistinių mokyklų pedagogai, Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos atstovai. Prie organizacinio darbo prisidėjo ir Šveicarijos lietuvių bendruomenė.

„Draugystės tilto“ sąskrydžio vadovė Dalia Henke pažymėjo, jog turėjo labai mažai laiko suorganizuoti renginį, ilgą laiką tvyrojo nežinomybė ar apskritai jis įvyks. „Džiaugiuosi, kad šventė įvyko, gausiai susirinko svečiai: buvo daug vaikų, nemažas būrys tėvelių, mokytojų ir įdomi bei spalvinga programa. Visus dalyvius džiugino jauki ir graži gimnazijos  aplinka, parkas, pilis. Mokytojai susipažino su kolegomis iš kitų mokyklų, vaikai bei jų tėveliai sutiko naujų draugų iš įvairių Europos šalių. Draugystė tęsiasi“, - po šventės pasakojo pagrindinė jos organizatorė.

 Pareiga puoselėti lietuvišką kultūrą, neužmiršti tautos istorijos

„Po renginio visi sveiki, niekas nesusižeidė, niekas neperkaito, negavo saulės smūgio 36 laipsnių karštyje“, - sklandžiai ir be nemalonių netikėtumų vykusia švente džiaugėsi Dalia Henke. Ji akcentavo, jog  sąskrydžio tikslas buvo skatinti  lietuvių vienybę, žadinti tautiškumo jausmą, puoselėti lietuvišką kultūrą, neužmiršti tautos istorijos, taip pat burti mokytojus, kviesti juos dalintis patirtimi, džiaugsmais, problemomis.  

„Vaikai turėjo  puikią galimybę visą savaitgalį praleisti lietuviškoje aplinkoje, sutikti bedraamžius iš įvairių šalių,kartu žaisti ir tarpusavyje bendrauti lietuvių kalba. Daugeliui vaikų tai yra naujas ir džiugus atradimas“, - kalbėjo D.Henke.

 Turininga programa

Per 120 svečių iš aštuonių Europos šalių nuo pat penktadienio popietės iki savaitgalio pabaigos laukė aktyvi, turininga programa. Nuo žaidimų ir koncertų iki rimtų diskusijų ir opių problemų svarstymo. Nebuvo be veiklos nei patys mažiausieji, nei jų tėveliai ar mokytojai

 

Penktadienio pavakare atvykusiems svečiams surengta ekskursija po Romuvos sodybą – Vasario 16-osios gimnaziją, Rennhofo pilį bei jos parką. Po trumpos pažinties su vietove – iškilmingas „Draugystės tilto“ atidarymas. Giedant tautišką giesmę buvo pakeltos Lietuvos, Europos Sąjungos bei „Draugystės tilto“ vėliavos.

 

Tiesa, šventė prasidėjo be vėluojančios Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės atstovų. Šie sodybą pasiekė gerokai sutemus.

 

Po Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininko Antano Šiugždinio ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorės dr. Bronės Narkevičienės renginio dalyvių pasveikinimo sekė nuotaikingas ir teatrališkas svečių prisistatymas. Mokytojai, tėveliai pasakojo apie mokyklėles, patirtus įspūdžius keliaujant, mokiniai stebino dainomis, muzikiniais gebėjimais ar eilėmis.

 

Visiems dalyviams prisistačius, svečiai neskubėjo skirstytis iš Rennhofo pilies salės. Pasiekė žinia, jog visai šalia jau iš Jungtinės Karalystės atvykstantys lietuviai. O laukti išties vertėjo. Nors ką tik atvykę, išvarginti ilgos kelionės autobusu, salėje susirinkusius nustebino menine šokių ir muzikos programa, ypač visus pakerėjo jaunojo akordeonisto Martyno Levicko atlikti kūriniai. Negalėjai nesistebėti šio antrus metus Londone studijuojančio muzikos virtuozo talentu, ir kartu jausti pasididžiavimą, jog jis – tavo tautietis.

 

Šeštadienį – rimtos diskusijos, kelionė ir pramogos

 

Šeštadienį pirmąją dienos pusę Rennhofo pilies salėje – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus paskaita apie lietuvių tapatybės problemas emigracijoje. Aibę klausimų turėję tėvai pokalbį su profesoriumi pratęsė kamerinėje aplinkoje.

 

Tuo metu mokytojai klausėsi VDU daktarės Ingridos Balčiūnienės pranešimo „Probleminiai lietuvių kalbos įsisavinimo aspektai“.

 

Per šį laiką  nenuobodžiavo ir moksleiviai, jiems buvo skirta įdomi kūrybinė užduotis. Kadangi šiemet minimas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus, šios datos nepamiršo ir „Draugystės tilto“ organizatoriai. Vaikai rengėsi vakaro pasirodymui - improvizuotam Žalgirio mūšio vaidinimui.

 

Po rimtų diskusijų ir pokalbių sąskrydžio dalyvių laukė kelionė į Heidelbergo miestą, o vėliau – vakaronė su folklorine grupe „Pasagėlė“ iš Lietuvos, Vilniaus.

 

Lietuvių istorinė pergalė „Draugystės tilto“ sąskrydyje

 

Gerokai sutemus prasidėjo ilgai laukta, kvapą gniaužianti Žalgirio mūšio improvizacija, kurią režisavo Nerijus Gedminas. Jam talkino kompozitorius Gediminas Zujus bei Gediminas Tiuchta. Tai buvo tikrai spalvingas, įtaigus ir meniškas vaikų pasirodymas, sukurtas per labai trumpą repeticijų laiką.

Mūšio dalyviai vilkėjo „šarvus“, dangstėsi skydais, rankose nešė ietis ir tų laikų simboliais išpieštas vėliavas, tad tikrai galėjo pasijusti Žalgirio mūšio kariais ir laimėtojais.

Po Žalgirio mūšio vaikai ir suaugusieji rinkosi žiūrėti įspūdingą ugnies šou, kurį atliko Vasario 16-osios gimnazistė Gerda Ekindorf. Dalyviai dar ilgai vakarojo prie degančio laužo, dainavo, kalbėjosi, dalijosi įspūdžiais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskutinę renginio dieną, sekmadienį, šventės dalyviai garbingai perdavė „Draugystės tilto 2011“ vėliavą Airijos lietuvių bendruomenei bei kupini malonių įspūdžių atsisveikino iki kitų metų vasaros Dubline.

Šio renginio rėmėjai – Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Vokietijos lietuvių bendruomenė. Už visakeriopą pagalbą esame dėkingi Kauno Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvių išeivijos institutui bei Vasario 16-osios gimnazijai. Taip pat renginio privatiems rėmėjams iš Lietuvos ir Vokietijos: Klasmann & Deilmann, dviračių firmai „Fahrrad Nielandt“, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui bei vizualaus dizaino firmai „Longa“.

 LINAS JOCIUS ir DT organizatoriai
Nuotraukos Martyno Gaurilčiko

 

 

Sveikinimą „Draugystės tilto“ dalyviams perdavė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kuris taip pat pabrėžė, kad lituanistinis švietimas – tautinio tapatumo pamatas ir pagrindinė atrama siekiant išsaugoti lietuvišką savastį šiandieniniame pasaulyje.

„Džiaugiuosi, kad šis renginys, daugeliui tapęs neatsiejama bendro lietuviško gyvenimo dalimi, šiemet vyksta viename svarbiausių lietuvybės centrų – Hiutenfelde, alsuojančiame pasaulio lietuvių istorija ir tradicijomis. Sveikinu lituanistinių mokyklų mokytojų, moksleivių ir jų tėvelių pasiryžimą eiti lietuvybės keliu ir linkiu, kad „Draugystės tiltas“ sustiprintų Europos lietuvių šeimą“, – sakoma ministro sveikinime.

A. Ažubalis padėkojo sąskrydžio organizatoriams už ryžtą ir pastangas sukviesti visus bendrai lietuvybės šventei, palinkėjo, kad šis prasmingas projektas būtų tęsiamas ir ateityje.